Nuo ko prasideda laisvė

Dr. Audrius Šimaitis, specialiai "Klaipėdai" iš Londono
2009-10-13, 08:17


Nuo ko prasideda laisvė

Sveikatos apsaugos sistemos reforma prasidėjo ministro Algio Čapliko kabinete, įsteigus Sveikatos sistemos reformų biurą ir paskelbus kelias pertvarkos tezes. Tačiau nuo ko priklausys tolimesnė sveikatos apsaugos reformos plėtra? Ar ne nuo to, kaip ministras sugebės spręsti problemas ten, kur jos skausmingiausios?

Statistika byloja, kad Vakarų Lietuva – labiausiai problemiškas regionas. Klaipėda yra neabejotina lyderė visoje Lietuvoje pagal lovų skaičių – 200 tūkstančių gyventojų neturinčiame mieste yra net trys didelės ligoninės. 2008 metų duomenimis, Klaipėdos apskrityje 10 tūkst. gyventojų teko 80,4 stacionaro lovos. Šie skaičiai vieni didžiausių Europoje. Šalies vidurkis – 57,8. Vilniaus apskrities – 44,7, o Kauno – 48,1.

Klaipėdos miestas ypatingas ne tik tuo, kad jame yra daugiausiai lovų visoje Lietuvoje, bet ir tuo, jog kiekviena iš šių ligoninių turi daugybę dubliuojančių skyrių: kardiologijos, neurologijos, ginekologijos ir bendrosios chirurgijos skyrius bei intensyviosios medicinos, radiologijos, laboratorines medicinos ir radiologijos tarnybas. Kiekviena ligoninių turi savo administraciją, buhalteriją. Ar gali Lietuvos mokesčių mokėtojai, turėdami vieną prasčiausiai finansuojamų Europos Sąjungos sveikatos apsaugos sistemos sistemų, leisti sau tokią didelę prabangą?

Ligoninių sujungimo priešininkai teigia, kad kelių didelių ligoninių egzistavimas skatina konkurenciją. Tačiau 2008 metais viename prestižiniame Europos moksliniame leidinyje paskelbtas tyrimas apie korupciją Baltijos šalyse parodė, kad tokia situacija skatina kitus dalykus. Pagal studijos duomenis Lietuvoje kas penktas žmogus po apsilankymo gydymo įstaigoje nelegaliai mokėjo kyšį arba teikė dovanas. Šis skaičius Lietuvoje buvo didžiausias tarp visų Baltijos valstybių. Klaipėdos regione korupcijos lygis yra dvigubai didesnis negu visoje Lietuvoje. Taigi pagal lovų skaičių Klaipėda yra lyderė Europoje, o pagal korupciją – neabejotina lyderė Baltijos šalyse.

Iš kitos pusės, ar sujungus ligonines ir „ant popieriaus“ sumažinus jų skaičių bus išspręstos visos aukščiau minėtos problemos? Svarbiausia – ar mechaniškai sujungus ligonines nepaūmės pagrindinė Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos liga – hierarchinis valdymo būdas?

Reforma – tai esminis pokytis, vertybių perkainojimas, sugebėjimas tas vertybes nuolat palaikyti ir atnaujinti. Paprastas ligoninių sujungimas naujų vertybių nesukurs. Vakarų valstybėse jau seniai suvoktas faktas, kad organizacijos bei sistemos efektyvios tik tada, kai jų valdyme turi galimybę dalyvauti platus žmonių ratas ir yra sukurti veiksmingi naujų pasiūlymų bei idėjų nagrinėjimo ir įgyvendinimo mechanizmai. Tai skatina kūrybingumą, žmonių norą keistis ir keisti sistemą. Pats svarbiausias tokio požiūrio rezultatas – sistemos tampa daug efektyvesnės, lankstesnės ir sugebančios geriau prisitaikyti prie naujų iššūkių. Dabartinė sveikatos apsaugos sistemos reforma yra gera galimybė Lietuvoje pritaikyti naujus, visame pasaulyje taikomus sveikatos apsaugos organizavimo ir paslaugų teikimo principus.

Veiksmingas žingsnis būtų ligoninių asociacijos įsteigimas – tuomet trys pagrindinės Klaipėdos ligoninės ne konkuruotų tarpusavyje, o pradėtų glaudžiai bendradarbiauti spręsdamos visus klausimus.

Priešnuodžiu hierarchinei ligai taptų didesnis specialistų įtraukimas į ligoninės bei regiono problemų sprendimą. Tuo tikslu galėtų būti įkurta Klaipėdos ligoninių asociacijos taryba (KLAT), į kurią būtų įtraukti žinomi Klaipėdos regiono specialistai bei ligoninių vyr. gydytojai. Lemiamas žodis taryboje priklausytų specialistams, o vyr. gydytojai liktų savo ligoninių vadovais. KLAT pagrindiniu uždaviniu turėtų tapti optimalus sveikatos apsaugos resursų bei lovų panaudojimas Vakarų Lietuvos regione.

Taip sprendžiant problemą regiono specialistai dalyvautų priimant administracinius sprendimus, vyr. gydytojai išsaugotų savo pozicijas ir, visų svarbiausia, būtų sukurtas tvirtas pagrindas tolimesniam bendradarbiavimui bei kooperacijai.

Esminė reformos kuriama vertybė turėtų būti sistemos sugebėjimas atsinaujinti ir prisitaikyti prie kintančių sąlygų bei naujų iššūkių. Tai galima įgyvendinti tik turint šiuolaikišką gydytojų rengimo sistemą. Klaipėdos regionas atitinka visus Vakarų Europoje keliamus reikalavimus, leidžiančius įsteigti atskirą, nepriklausomą nuo Vilniaus ir Kauno gydytojų rengimo centrą. Klaipėdoje yra pakankamai Lietuvoje žinomų ir praktinės, ir akademinės medicinos atstovų. Tam, kad prie Klaipėdos universiteto būtų įsteigtas podiplominių studijų skyrius, tereikia tik politinės valios. Šiame procese taip pat aktyviai galėtų dalyvauti KLAT.

Galėtų būti dar ir daugybė kitų pasiūlymų, tačiau ar sugebėsime išnaudoti visas prasidėjusios reformos galimybes ir toliau žengti atsakingų sprendimų bei laisvės keliu? Atsakymą į šį klausimą pateiks laikas.